Ekskursija "Barbora Radvilaitė: karalienė penkiems mėnesiams"

Valdovė nešiojo ožkelių, avelių, bokštų globėjos vardą ir nemokėjo lotynų kalbos. Ji nusnausdavo dieną ir mėgo troškintus kopūstus su lašiniais. Dar ji aukso grandines mainė į medų ir pavardę rašė mažąja raide. Užsienio pasiuntiniai kalbėjo: „Karalius ją beprotiškai myli".

Nors labiausiai Barborą pažįstame kaip mylimąją, bet juk ji buvo dar ir dukra, draugė, krikšto mama, pacientė, užsakovė, net skolininkė. Pabandysime įsivaizduoti, ką apie Barborą papasakotų jos skalbėja Jadvyga, laiškanešys Kasparas, ją karūnavęs dvasininkas Mykolas, meduolius jai kepęs Iržikas, gražiausias suknias siuvinėjęs Sebaldas ar kvepalus gaminęs Karbortas.

Tai ekskursija jaukiu maršrutu ir pavadinimu, kuriame nėra žodžio „meilė“, nes Barbora - ne vien apie ją.