Karaliui žmoną atvežame ne valdyti, bet gimdyti, - kalbėdavo didikai, kai rinkdavo valdovui nuotakas. Tad galima įsivaizduoti, kaip nemaloniai jie nustebo, kada apsižiūrėjo, jog Žygimantui Senajam atvežė itališką nuotaką, įtikėjusią, jog gimė valdyti - pirmiausia vyrus.

Ši ekskursija - tai kvietimas susipažinti su išsilavinusia, charizmatiška moterimi, kuri vaikystėje sirgo vėjaraupiais, turėjo geriausią draugę Sabinelą ir šuniuką Barį. Paskui užaugo ir tapo valdove: dažė akis chna, rūpinosi paraku, sausino pelkes, prekiavo pelenais, valgė mėsiškus tortus ir 7-erius metus praleido Vilniuje.

Kaip Bona jautėsi mūsų lietuje? O kaip savo vaikų kambariuose? Ką valdovė turėjo bendro su turkišku haremu? Kaip sugyveno su savuoju Žygimantu - daug už ją vyresniu? Ką apie Boną papasakotų marčios? Pavaldiniai? Ir ar tikrai tiesa, kad ji buvo „moteris, kuri išvengė prakeiksmo pamilti“?

Po šio pasivaikščiojimo, tikimės, ekskursijos pavadinime MYLĖTI NEGALIMA VALDYTI vietą kableliui išrinksite patys.

Ši ekskursija yra karališkųjų ekskursijų ciklo dalis - bet ji visai savarankiška ir nepriklausoma nuo kitų. Na, o visas ekskursijų rinkinys kuria platesnį žinojimą apie dvi dinastijas - Jogailaičius ir Vazas, apie renesansinį ir barokinį Vilnių.

Visą karališkųjų ekskursijų ciklą sudaro šie pasivaikščiojimai:

"Bona Sforca: mylėti negalima valdyti"

„Barbora Radvilaitė: karalienė penkiems mėnesiams“

„Seserys Jogailaitės: taip nori likimas“

„Vazų moterys: valdove, aš seksiu paskui tave “