Ekskursija "Prezidentų žmonos: tarp santuokos, valstybės ir savęs"

Tapti pirmąja šalies ponia reiškia gauti pareigas be pareigybių aprašymo. Niekur neparašyta, koks tai darbas ir kaip jį atlikti teisingai, tačiau labai greitai pastebima, jei jis atliekamas „ne taip“. Tai simbolinis institutas, Lietuvoje pradėtas kurti tarpukariu ir tebekuriamas šiandien visų tų moterų, kurioms teko gyventi tarp santuokos, valstybės ir savęs. Kas šios moterys ir kurios Vilniaus vietos yra labiausiai apie jas? Šioje ekskursijoje susipažinsime su dvarininkaite Sofija, kuri pirmąja Lietuvos prezidentiene tapo būdama Šveicarijoje ir kurį laiką net sakėsi prezidento nepažįstanti, tik šį tą apie jį girdėjusi. Sofija garsėjo "žodžiu, kurio į diplomatinę medvilnę nevyniojo" ir didele įtaka savajam vyrui. Ją vadino "pirmąja ponia ir puse prezidento". Išgirsime ir apie tarpukariu jauniausią Europoje prezidentienę, mokytoją Onutę, kurios charakterį amžininkai apibūdino „lygų kaip Šešupės krantai, nuo kurių ji kilusi“. Sutiksime gailestingąją seselę Kristiną, kolekcionavusią pašto ženklus ir pačius rečiausius išmainiusią į vyro laisvę. Net pateksime į amerikietišką vasarvietę prie upės su dviem šimtais miegamųjų vietų ir skaniais naktipiečiais. Ten prisiminsime ponią Almą, 25 -erius metus vadovavusią šiam verslui 🌊🍳. Tai bus istorijos apie veiklias, visuomeniškas ir palaikančias prezidentų žmonas, kurios pasirinkdamos gyvenimo vyrus vėliau gavo ir pareigas, kurių nesirinko. Vasario 16-ajai skirtas pasivaikščiojimas apie tai, kad valstybė kuriama ne tik dokumentuose, bet ir namuose.