Darbščiosios rankos. Onos Jogailaitės rankų darbo siuvinių išlikę iki šiandien.

Tas, kurį nuotraukoje pridedu, buvo skirtas Žygimantų koplyčios altoriui puošti. Altoriaus staltiesė - takelis buvo iš labai plono lininio audinio, siuvinėtas raudonais šilko siūlais , 85,5 cm ilgio.

Šis Onos gaminys ilgainiui "pasidalijo" į keletą fragmentų, kurie dabar saugomi Varšuvos ir Bavarijos nacionaliniuose muziejuose bei Vavelio katedros lobyne. Atrodo, Ona siuvinėjo "ne iš galvos", bet prieš akis turėdama Džiovanio Ostaus siuvinėjimo raštų knygą. Patikusius motyvus atkartojo savo rankdarbyje.

Ona ne tik pati siuvinėjo, bet mėgo ir kitų siuvinėtojų darbus. Išlikęs jos maldynas, saugomas Jogailaičių bibliotekoje.

Knyga, nors ir vadinama maldynu, iš tikrųjų nėra maldynas. Ji sudaryta iš dviejų kūrinių: vienas mitologinio, o kitas religinio turinio, bet maldų nėra. Viršelis siuvinėtas naudojant sidabro ir aukso siūlus, papuoštas perlais bei raudonais, mėlynais karoliukais. Erelio snapo ir nagų detalės pagamintos iš sidabro. Spėjama, kad viršelio siuvinėtojais galėjo būti arba Š. Fiol, arba J. Hochfelderis.

Nosinaitės, servetėlės, staltiesės, rankšluosčiai keliaudavo daug toliau nei pati siuvinėtoja liudydami jos darbštumą, skonį ir buvimą Europos kultūros tinkle.