Tuo tarpu aš sekioju paskui moteris, kurios gyveno prieš šimtmečius - karalienės, princesės, kunigaikštienės. Keliaujant man svarbu sustoti ten, kur jos stovėjo: prie Katedros👀, kur jas karūnavo, prie ežero, kurio drėgmė turbūt smelkėsi į jų suknias ir gobelenus. Įdomus man ir tiesiog tuščias laukas, kai žinau, kad jame buvo auginamos vaistažolės ir jomis ta moteris gydė savo vaikus bei vyrą. Tokie sustojimai - nuostabiausia patirtis.

Vaxholmas. Uostas, kuriame Kotryna Jogailaitė priėmė svarbų sprendimą - nepalikti vyro. Pridedu Jono Vazos atvaizdą: švedai mėgsta "pamatyti", kaip atrodė jų valdovai prieš 500 metų. Tiesą sakant, kaip ir mes.