Atrodytų, tolima istorija, bet vakaras buvo šiuolaikiškas: gyva muzika, geras maistas, įdomūs istoriniai intarpai. Viskas - tikra estetika.

Restorano šefas Tomas Rimydis sukūrė meniu, skirtą Kotrynos Jogailaitės 500 metų jubiliejui. Šefas siūlė ruginę ir kvietinę duoną su naminiu sviestu, vaflius su varške ir medumi, morkomis ir vėžiais įdarytą lydeką bei batvinius su soromis ir jautiena. Taip pat buvo ragauta žąsis su prieskoniais, ropėmis, burokais, pastarnokų koše, kopūstų sluoksniuočiu ir sultinio padažu. Desertui - tortas su pieno kremu, mėlynėmis, kriaušėmis ir vyšniomis bei aviečių saldainis. Ir taip, nuotraukų bus daug, nes patiekalai kaip iš paveikslo.

Vakaro metu dr. Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė pasidalijo keliomis gastronominėmis istorijomis iš Renesanso laikų. Tuo metu mėsa buvo gardinama ne tik žolelėmis, bet ir vaisiais – obuoliais, kriaušėmis, net apelsinais ar šviežiomis vynuogėmis. Atrodo, kad saldumas tada buvo ne desertas, o beveik prieskonis. Labiausiai įsiminė jos rastas kaplūno ruošimo receptas iš seserų Jogailaičių korespondencijos. Kaplūnas verdamas su petražolėmis ir druska, o paskui gardinamas migdolais, virtais muskato vyne ar malvazijoje. Ant viršaus – gvazdikėliai, cinamonas, o viskas dedama ant baltos duonos skrebučio su cukrumi ir cinamonu. Matyt, toks receptas šiandien sukeltų diskusiją – ar tai dar mėsa, ar jau pyragas.

Istorijoje išlieka ne tik vardai, bet ir receptai. Receptai nugyvena net ilgiau už tuos, kurie juos sukūrė. Kartais būtent receptas išsaugo žmogaus vardą. Kotrynos atveju, atrodo, pavyko abiems: ir vardui, ir skoniui.