Šį savaitgalį vesimės jus į prieblandas ir šešėlius. Keliausime po Bernardinų bažnyčią ir vienuolyną: po šiaip jau uždaras erdves, kurių nematome atėję į bendras pamaldas, arba, kai trumpam čia užbėgame privačiai nurimti. Šviesos bažnyčioje kadais buvo daugiau. Kai ten būsite, atkreipkite dėmesį į didžiulį langą vargonų balkone. Anksčiau pro jį plūdo šviesa, kurią dabar užstoja instrumentas. Beje, tame balkone melsdavosi Užupio vienuolės – bernardinės tretininkės. Jos neturėjo savo bažnyčios, tad ateidavo pas kaimynus brolius bernardinus. Su pasauliečiais ir broliais bendrose erdvėse nesimaišė: turėjo tik joms paruoštas. Kalbu apie vienuoles ir galvoju - moteriška tema vis manęs nepaleidžia. Net tada, net ten, kai pasakoti reikėtų apie vyrišką pasaulį.
Bet šįkart ne apie bernardinus. Šią ekskursiją jūs jau seniai žinote, ją lankote. Aš čia dėl naujos ekskursijos.
Tikiuosi, spalis bus gryno aukso, su po kojomis šiugždančiais lapais, tarp namų ištįsusiais voratinkliais ir tuo trumpu laiku, kai Vilnius atrodo labiausiai barokinis. Toks laikas labai tinkamas praverti sunkias baroko duris ir užeiti į Vazų moterų pasaulį.
Pastaruosius metus be perstojo pasakoju apie seseris Jogailaites. Toje ekskursijoje mes savo karališkąsias merginas tekiname ir išlydime iš namų svetur – jos iškeliauja pas svetimšalius valdovus kaip sutartys, kaip politiniai pažadai. Ten sekasi įvairiai. Kartais su jomis džiaugiamės. Kartais norisi jas parsivesti namo.
Vazų ekskursija viską apvers. Šįkart svetimos moterys atvyks pas mus. Jos taps mūsų valdovų žmonomis ir turės save nuteikti – nuo šiol čia jų namai. Pratinsis prie mūsų oro, papročių ir mūsų vyrų. Ekskursija vadinasi „Vazų moterys: karaliau, aš seksiu paskui tave“.
Būti žingsniu už karaliaus tada buvo idealios karalienės formulė. Viena tikrai seks paskui vyrą. Kita turės tiek savo planų, kad vyrui beliks vytis. Viena mėgins prisitaikyti, kita – kurs savas taisykles.
Vasarą praleidau skaitydama šių moterų laiškus, klausydama paskaitų apie jas, tyrinėdama miesto planus, kalbinau ir įrašinėjau gydytojų komentarus. Kai kažko neradau arba informacija buvo prieštaringa – rašiau mokslininkams. Visų jų atsakymus gavau. Dabar jau viskas surikiuota, kad būtų gera ir įdomu klausytis. Penki sustingę karališkų moterų portretai iš Vazų pasaulio turėtų atgyti.
Paklaidžioję po Renesansą ir Jogailaičių šeimos likimus, susipažinkime su Baroko valdovėmis, gyvenusiomis tada, kai į Vilnių visu savo svoriu atkeliavo Barokas - ėmė suktis voliutos, raitytis fasadai ir pūstis kupolai.